Lķtiš um hitibeltisstorma į Atlantshafinu žaš sem af er

Danielle 23. įgśst Heldur hefur veriš lķtiš um fellibylji og hitabeltisstorma į Atlantshafi žaš sem af er tķmabilinu.  Fellibylurinn Alex myndašist reyndar įšur  en skilgreint fellibyljatķmabil hófst, ž.e. sķšari hlutann ķ jśnķ.  Sķšan žį hefur lengst af veriš meš kyrrum kjörum žarna sušur frį.

Žeir sem sżsla meš spįr um fjölda fellibylja og hitabeltisstorma į Atlantshafinu voru į einu mįli um aš žetta įriš yrši meš žeim fjörugriSpį Dr. Gray“s viš Hįskólann ķ Colorado frį žvķ ķ byrjun įgśst gerši žannig rįš fyrir um 10 stormum af fellibyljastyrk (mešaltal: 5,8) og aš 5 žeirra yrši meirihįttar (mešaltal: 2,3).

Eftir nokkrar vikur žar sem bókstaflega ekkert var um vera er nś komin fram hitabeltisstormurinn Danielle.  Honum er spįš styrk fellibyls nęstu tvo sólarhringa og eftir žaš mun hann berast śt į Atlantshafiš ķ noršvesturįtt.

Nęstu fimm til sex vikurnar eru žęr sem lķklegast er aš hitabeltisstormar myndist į Atlantshafi og fróšlegt veršur aš fylgjast meš framvindunni. 

Nżlega kom fram nokkuš sérstök kenning um myndunarhętti fellibylja, žar sem haldiš er fram aš litur sjįvar hafi įhrif orkuflęšiš frį yfirboršinu og žar meš lķkur į žvķ aš hitabeltisstormur geti myndast.  Haffręšingurinn Anand Gnanadesikan hjį NOAA heldur fram aš eftir žvķ sem hafi er blįrra, žvķ lengra nišur ķ djśpiš berst sólarljósiš, meš žeirri afleišingu aš efsta yfirboršiš fęr ekki žann varma śr sólinni sem annars vęri. Blįtt haf dregur žvķ śr getunni til myndunar fellibylja. Ég mundi halda į móti aš žaš miklir išustraumar vęru ķ yfirboršslögum sjįvar, jafnvel viš hęgan vinda, aš žeir tryggšu blöndun varma nišur į tiltekiš dżpi ķ svokölluš hitaskiptalagi efst ķ sjónum. 

Nįnar um žessa kenningu um žįtt "blįa hafsins" mį lesa hér.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Sęll Einar

Į vef Ryan Maue hjį Department of Meteorology, Florida State University er įhugaveršur ferill sem sżnir žróunina sķšastlišin 30 įr.

Sjį:   http://www.coaps.fsu.edu/~maue/tropical/

"...Northern Hemisphere year-to-date ACE is now over 50% below normal. The Western North Pacific is at 16% of normal (or the past 30-year average)..."      [ACE=Accumulated Cyclone Energy].

Sjį einnig eldri grein: http://climateaudit.org/2009/03/12/great-depression-global-hurricane-activity-reaches-new-lows/

 Meš kvešju...

Įgśst H Bjarnason, 23.8.2010 kl. 16:52

2 Smįmynd: Sveinn Atli Gunnarsson

NOAA oršaši spį sķna varšandi fellibyljatķmabiliš, eitthvaš į žessa leiš, sjį nįnar Fellibylir į Atlantshafi 2010 į loftslag.is:

NOAA telur aš žaš séu 85% lķkur į žvķ aš fellibyljatķmabiliš 2010 verši yfir mešallagi. U.ž.b. 10% möguleiki er aš tķmabiliš verši nęrri mešallagi og um 5% möguleiki į aš žaš verši undir mešallagi. Svęšiš sem spįin nęr til er Noršur Atlantshaf, Karķbahafiš og Mexķkóflói.

Žessar horfur endurspegla įstand ķ Atlantshafinu sem getur leitt til meiri fellibyljavirkni žar. Žessar vęntingar eru byggšar į spįm varšandi žrjį žętti loftslags į svęšinu, sem hafa stušlaš aš aukinni tķšni fellibylja ķ sögulegu samhengi. Žessir žrķr žęttir eru: 1) hitabeltis fjöl-įratuga merkiš (e. tropical multi-decadal signal), sem hefur veriš įhrifavaldur į tķmabilum meš mörgum fellibyljum, 2) óvenjulega hįtt hitastig sjįvar ķ Atlantshafinu viš hitabeltiš og ķ Karķbahafinu og 3) annaš hvort ENSO-hlutlaust eša La Nina įhrif ķ Kyrrahafinu, meš meiri lķkum į La Nina įhrifum.

Žaš er aš sjįlfsögšu töluverš óvissa ķ svona spįm, en žaš viršist vera litiš til sögulegs samhengis ķ spįnni. Mešal žeirrar óvissu sem var nefnd ķ spį NOAA var:

1. Spįr varšandi El Nino og La Nina (einnig kallaš ENSO) įhrifa er vķsindaleg įskorun.

2. Margir möguleikar eru į žvķ hvernig stormar meš nafni og fellibylir geta oršiš til mišaš viš sömu forsendur. T.d. er ekki hęgt aš vita meš vissu hvort aš žaš komi margir veikir stormar sem standa ķ stuttan tķma hver eša hvort aš žeir verši fįir og sterkari.

3. Spįlķkön hafa įkvešnar takmarkanir varšandi hįmark tķmabilsins ķ įgśst til október, sérstaklega spįr geršar žetta snemma.

4. Vešurmynstur, sem eru ófyrirsjįanleg į įrstķšaskalanum, geta stundum žróast og varaš vikum eša mįnušum saman og haft įhrif į fellibyljavirknina.

Svo er einnig spurning hvort aš litur sjįvar hafi einhver įhrif. En žaš veršur fróšlegt aš fylgjast meš žróuninni.

Sveinn Atli Gunnarsson, 23.8.2010 kl. 17:58

3 Smįmynd: Sveinn Atli Gunnarsson

Žaš klikkaš eitthvaš meš tilvitnanirnar ķ sķšustu athugasemd minni. En 2. og 3. mįlsgrein eiga aš vera sem tilvitnun og svo upptalningin į óvissunni, 4 žęttir.

Sveinn Atli Gunnarsson, 23.8.2010 kl. 18:01

4 identicon

Timabiliš er frį 1. jśnķ

http://www.aoml.noaa.gov/hrd/tcfaq/G1.html

Subject: G1) When is hurricane season ?

Contributed by Neal Dorst

The Atlantic hurricane season is officially from 1 June to 30 November. There is nothing magical in these dates, and hurricanes have occurred outside of these six months, but these dates were selected to encompass over 97% of tropical activity. June 1st has been the traditional start of the Atlantic hurricane season for decades. However, the end date has been slowly shifted outward, from October 31st to November 15th until its current date of November 30th.

BJörn (IP-tala skrįš) 24.8.2010 kl. 13:12

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Einar Sveinbjörnsson
Einar Sveinbjörnsson
Veðurfræðingur og veðurdellukall. Á þessari síðu verður aðeins fjallað um veður frá ýmsum sjónarhornum.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.11.): 2
  • Sl. sólarhring: 13
  • Sl. viku: 50
  • Frį upphafi: 1788783

Annaš

  • Innlit ķ dag: 2
  • Innlit sl. viku: 48
  • Gestir ķ dag: 2
  • IP-tölur ķ dag: 2

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband