Gįtan um dauša sķldarinnar ķ Kolgrafarfirši

Žęr kenningar sem helst hafa veriš uppi varšandi žennan mikla dauša sķldar ķ Kolgrafarfirši eru einkum tvęr.  Annars vegar aš sjįvarkuldi hafi grandaš žessum mikla fjölda fiska og hins vegar aš žurrš hafi oršiš į sśrefni inni ķ Kolgrafarfirši og sķldin einfaldlega kafnaš.  Haraldur Siguršsson eldfjallafręšingur gerir mögulega sśrefnisžurrš ķ sjónum aš umtalsefni, en Žorsteinn Siguršsson į Hafró segir litlar lķkur į slķku žar sem skipti į sjó meš sjįvarföllum séu ör žrįtt fyrir mikla mergš sķldar ķ firšinum.  Žaš mį įtta sig į stašhįttum į loftmynd sem fengin er af vefsvęši ja.is.

 

screen_shot_2012-12-18_at_10_55_18_am.pngEn lķtum betur į žetta meš sjįvarkuldann.  Menn hafa veriš aš gera aš žvķ skóna aš sjįvarhiti žarna hafi veriš um frostmark.   Sjórinn hér umhverfis landiš er aš jafnaši į öllum įrstķmum nokkuš vel yfir frostmarki.  Kólnar nišur ķ 1 til 2°C śti fyrir Noršur- og Noršausturlandi  sķšla vetrar eša snemma vors.  Hafķskomur geta žó orsakaš meiri śtbreišslu į sjó ķ kring um frostmark, en žvķ er vitanlega ekki til aš dreifa nś.

 

Žaš er hins vegar vel žekkt aš inni į fjöršum og į grunnum strandsvęšum getur varmatap til umhverfisins oršiš žaš mikiš aš  sjórinn nęr aš kólna nišur aš frosti.  Žar sem įr renna til sjįvar lękkar seltan viš blöndunina og lagnašarķs myndast žannig į sjónum ķ langvarandi frosthörkum.

 

myocean_islandfaereyjar_0tuv_2012121100_000_1184497.jpgĮ vef Vešurstofunnar er hęgt aš nįlgast daglega sjįvarhitakort (MyOcean)og spįr. Birting žeirra er enn į tilraunastigi eins og žaš er sagt.  Žau eru ekki byggš į męlingum, enda eru mér vitanlega ekki geršar neinar samfelldar sjįvarhitamęlingar ķ innanveršum Breišafirši.  Sjįvarhitakortin eru byggš į fjarkönnun žar sem teknar eru hitamyndir af yfirborši jaršar. Žessi kort eru įgęt, en hinir fķnni dręttir mįst žó śt.  Lķtum į kort frį 11. desember.   Ķ noršvestur jašri žess er ķsjašar og frostkaldur yfirboršssjór, litašur blįr, sunnan viš jašarinn.  Tunga af  hlżsjó meš yfirboršshita į milli 6-7°C er greinileg djśpt śti af Bjargtöngum.   En viš innanveršan Breišafjöršinn mį sjį aš yfirboršshiti sjįvar er meš žessari ašferš metinn um eša undir frostmarki.  Skilin liggja viš Stykkishólm eša žar innan viš ķ Hvammsfirši. Žetta var stašan 11.desember.

 

Žaš sem valdiš hefur žessari kęlingu eru žrįlįtar noršanįttir og kólnun sjįvar hennar vegna. Hlżrri sjórinn į utanveršum Breišafirši į einhverra hluta vegna ekki greišan ašgang inn eftir öllum firšinum, ķ žaš minnst ekki ķ yfirboršslögum.  Meš sjįvarföllunum viršist kaldur sjórinn žannig sullast fram og til baka inni į Breišafirši og hęgt og bķtandi tapar hann varma sķnum viš snertingu viš kalt loftiš.  Žaš fór strax aš bera į yfirboršshita um frostmark viš innanveršan Breišafjörš ķ kjölfar noršankastsins sem gerši 2. nóvember.  Lengst af var sjįvarkuldinn einangrašur viš innanveršan Breišafjörš og Hvammsfjörš, en į föstudag og laugardag uršu greinilegar breytingar.  Svo viršist sem kaldi sjórinn hafi nįš aš breišast lengra til vesturs śt meš noršanveršu Snęfellsnesi.  Kort MyOcean frį žvķ į sunnudag sżnir žį breytingu nokkuš vel.  Ķ Grundarfirši voru menn hins vegar aš męla sjóinn um +3°C.  Žį lįgu skilin lķkast til um nesiš sem skilur aš Grundarfjörš og Kolgrafarfjörš. Meš žvķ aš rżna ķ kortiš hér aš nešan mį sjį aš skilin eru komin vestar.

 

screen_shot_2012-12-18_at_10_50_06_am.pngSķldardaušinn hefur samkvęmt žessu oršiš nįnast ķ einni sviphendingu į laugardag og sunnudag.  En hvaš olli žessari auknu śtbreišslu kaldasjįvarins śr fjaršarbotninum ?  Į föstudag var einn einn dagurinn meš kaldri N-įtt.  Vindur var um 5-10 m/s og frostiš ķ Stykkishólmi um 2 stig.  Aš auki heišrķkt og loftiš žurrt.  Viš žęr ašstęšur nemur skynvarmatap yfirboršsins um 50-100 wöttum į fermetra (W/m2).  Hitatap vegna uppgufunar er enn meira eša į aš giska 100-200 W/m2.  Varmatapiš var žvķ umtalsvert og nam um 150-300 W/m2 og jók enn į sjįvarkuldann.  Lķkast til er um vanmat aš ręša, en žetta er hęgt aš reikna meš žekktum ašferšum ef yfirboršshitinn er žekktur, vindur, raki og  ašrar vešurstęršir sem skipta mįli. Einnig veršur aš hafa ķ huga aš einmitt um helgina var lķka stórstreymt, reyndar einn stęrsti straumur įrsins.  Alls ekki er óhugsandi aš žęr ašstęšur hafi įtt žįtt ķ aukinni śtbreišslu kalda sjįvarins inn ķ Kolgrafarfjörš.  Hann kólnar žó varla ķ einni sviphendingu nišur fyrir frostmark vegna varmatapsins eins viš umhverfiš. Vel mį vera aš um samspil beggja žįtta sé aš ręša. Rétt er aš hafa hugfast aš saltur yfirboršssjórinn sekkur  viš kęlingu įšur en frostmarki fyrir saltan sjó er nįš. Žannig į sér staš hitablöndun ķ nešri lög, oftast alveg  nišur į botn.

Žorsteinn Siguršsson og hans fólk į Hafró fer ķ leišangur ķ dag til męlinga į hita, seltu, sśrefni og  fleiri žįttum.  Žį skżrist vęntanlega enn frekar gįtan mikla um sķldardaušann į vetrarstöšvum ķslensku sumargotssķldarinnar į Breišafirši.

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Gestur Gušjónsson

Svo furšulegt sem žaš hljómar eykst sį styrkur sem sśrefni getur nįš ķ vatni meš lękkandi hitastigi og žar meš einnig möguleg sśrefnisupptaka ķ gegnum yfirborš sjįvar. Žannig aš ólķklegt er aš sśrefnisžurrš sé aš valda žessu, enda hefši svipašur dauši žį įtt į eiga sér staš viš ašrar svipašar ašstęšur, žar sem sķldin pakkar sér į lķtiš svęši, og vera algengt fyrirbęri. Sem er ekki tilfelliš.

Svo kuldaskżringin viršist vera sś lķklegasta.

Gestur Gušjónsson, 18.12.2012 kl. 13:43

2 identicon

Aš sśrefnisžurrš valdi žessu, er ekkert śtilokaš.  En, eins og Gestur bendir į, žį er Varmatapiš ólķkleg orsök sśrefnisžurršar, žvķ aš varmatapiš myndar einangrun eins og sjį mį į lóninu ķ Antarktis.  Žaš žyrfti aš kķkja lengra nišur į sjįvarbotninn, til aš sjį hvaš žar hafi įtt sér staš.

Bjarne Örn Hansen (IP-tala skrįš) 18.12.2012 kl. 22:56

3 Smįmynd: Kristinn Pétursson

Žetta sżnir okkur hvaš nįttśran er duttlungafull. Menn sem vaša um og žykjast geta aukiš afrakstur fiskistofna meš sparnaši į veišum - hafa alltaf veriš meš of mikilar fullyršingar um aš žeir bśi fyrir žekkingu til aš stjórna nįttśrunni.

Kjarni mįlsins er sį aš žaš hefur aldrei tekist aš "byggja upp" neinn fiskistofn žrįtt fyrir allar fullyršoingarnar. Nįttśran kemur alltaf meš inngrip og žį višrist ljóst - aš žaš var skaši fyrir žjóšina aš veia ekki eitthvaš meira.

Rörsżnin um aš  meš "stjórnun" į veiši  fiskimanna - žį sé einhver "mikilvęgur įrangur" męlanlegur  viršist bara rangar fullyršingar.

Hęrra veišiįlag  minnkar tjóniš af svona uppįkomum eins og sśrefnisžurršin ķ Grundarfirši fyrir  nokkrum įrum - sżkingin ķ stofninum ķ nokkur įr - og nś žetta. Allt eru žetta vķsbendingar um aš menn hafi fariš offari  ķ ofstjórninni.

Enn hefur ekki fengist rętt hrikalegi skašinn af ollum žorskinum sem drapst eša synti til Gręnlands 1998-2002. Žį hafši risasterkur įrgangur žorsk  (1993 įrgangurinn męlst feikilega sterkur - įriš eftir aš  Dr. John Pope fullyrti "neyšarįstand vegna ofveiši" ķ žorski)

Žessi įrgangur (1993) męldist mjög sterkur öll įrin eins og myndin  fyrir nešan sżnir:

Blįu lķnurnar sżna styrkleika žorskįrgangsins 1993 - fram til 5 įra aldurs - en eftir žaš  hallar undan fęti.   Įrin 1999-2001 drepst gķfurlegt magna af žessum įrgang og myndin sannar aš žorskurinn męldist allur vera til a.m.k tik 5 įra aldurs.
Eftir aš žorskurinn hvarf śr męlingunum - var reiknaš "ofmat" um 600 žśsund tonn - eins og nęst amynd sżnir:
   
Žorskstofninn įtti aš stękka śr 1031 žśs Tn įriš 1999 - ķ 1150 žśs Tn 2002 (blįar undirstrikanir) em stašeryndin var 577 žśs Tn 2001 (rauš undirstrikun)   
Žarna var reiknaš "ofmat" aš fiskurinn sem męldist allur til ķ efri myndinni - er reiknašur "ofmetinn" ķ seinni myndinni - eftir stęršfręšilegri blekkingu.
Ég minni į žetta hér žvķ nś žarf aš fylgjast meš hvaša blekkingu veršur beitt til aš RĘŠA EKKI - žann möguleika -  aš žetta sé  - hugsanlega  - afleišing of lķtillar veiši ķ sķldinni.
Hvers vegna aldrei mį ręša žann möguleika - hvort sem umręšu efniš er sķld, žorskur eša eitthvaš annaš - žaš er stęrsta spurningin - og hvers vegna er žaš ekki rannsakaš lķka - žegar svona uppįkomur verša??? Hver bannar rannsókna į  žķ aš žetta kunni aš vera afleišing af of lķtilli veiši ž.e. rangri veiširįgöf. 
Eru sömu mennirnir aš rannsaka sķldina - og bera įbyrgš į žvķ aš hugsanlega hafi veriš of lķtiš veitt?
Myndirnar sem hér fylgja - eru ašvörun um aš fylgjast vel meš hvort skżringar sem koma séu trśveršugar.
Kuldinn er aušvitaš möguleg skżring lķka - en er til einhver vķsindalega greining į žvķ  hvaš sķld žolir ķ kulda?
 

Kristinn Pétursson, 19.12.2012 kl. 00:49

4 Smįmynd: Jón Kristjįnsson

Einar, žś segir:

" Žar sem įr renna til sjįvar lękkar seltan viš blöndunina og lagnašarķs myndast žannig į sjónum ķ langvarandi frosthörkum."

Ferskvatniš flżtur ofan į og einangrar. Undir er ešlisžyngri sjór, sem er vęntanlega jafn heitur og sį sem er fyrir utan. Fiskur žolir frost nišur ķ -1 grįšu, en viš žaš hitastig er sjór ekki frosinn. Žaš er ólķklegt, nęr śtilokaš, aš kuldi hafi drepiš fiskinn. Fręšilega séš getur žetta sķldarmagn klįraš allt sśrefni ķ firšinum į 4 dögum, mišaš viš mestu mettun sśrefnis ķ sjó og viš lįgmarks (višhalds) notkun sķldarinnar.

Einnig, fiskurinn leitaši ķ fjörurnar. Žaš er vel žekkt śr fiskeldisstöšvum aš fiskurinn leitar ķ yfirboršiš žegar hann er ķ andnauš.

En stóri skandallinn er aš mašurinn, sem fór į stašinn į vegum Hafró hafši engin męlitęki meš sér og enn eru engar tölur komnar hvorki um hitastig eša sśrefni frį yfirborši ķ botn.

Jafnvel dżralęknar hafa meš sér lęknatöskuna žegar žeir fara ķ vitjun. Hafró fer śr į lakkskónum einum saman. 

Jón Kristjįnsson, 19.12.2012 kl. 21:45

5 Smįmynd: Gestur Gušjónsson

Sķld viš žetta hitastig getur ekki veriš aš nota mikiš sśrefni.

Gęti ekki veriš lķklegt aš myndast hafi ķsköld linsa ferskvatns ofan į sjónum, sem, žegar sķldin hefur leitaš ofar ķ vatnsbolinn til aš nį ķ sśrefni, hefur grandaš henni.

Aš öšrum kosti hlżtur hśn aš hafa getaš "vašiš" til aš nį ķ meira sśrefni.

Gestur Gušjónsson, 21.12.2012 kl. 12:48

6 identicon

Hahah Kiddi Klaki er mešetta.  Sķldin deyr umvörpum vegna of lķtillar veiši.  Góšur!

Krķmer (IP-tala skrįš) 22.12.2012 kl. 19:34

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Einar Sveinbjörnsson
Einar Sveinbjörnsson
Veðurfræðingur og veðurdellukall. Á þessari síðu verður aðeins fjallað um veður frá ýmsum sjónarhornum.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (3.12.): 0
  • Sl. sólarhring: 11
  • Sl. viku: 76
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 63
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband