Maķhitinn liggur lįgt

Sló til fróšleiks į mešalhitann ķ Reykjavķk fyrstu 15 daga mįnašarins og eins fyrir Akureyri.  Kuldi sķšustu 2 daga kemur meš fullum žunga og reynist hitinn vera į bįšum stöšum nęrri 2 stigum undir "kalda" mešaltalinu frį 1961-1990.  

En viš erum aš tala um maķ.  Ķ engum einum almannaksmįnuši er stķgandi mešalhita jafn mikill frį upphafi til loka mįnašar.  Ekkert er óešlilegt viš žaš aš hitinn sé undir "ķ hįlfleik".  En til žess aš maķ 2012 nįi mešallagi žarf hitinn ķ Reykjavķk aš vera nęrri 8°C žaš sem eftir er og į Akureyri 7,5°C.  Žaš er svo sem ekkert śtiloka ķ žeim efnum en brekkan aš žvķ marki telst vera fremur brött. 

Ķ fyrra var maķ rétt undir mešallagi, en yfir ķ Reykjavķk.  2007 var kalt ķ maķ og į bįšum stöšum undir mešaltalinu.  Žį fylgdu į eftir tveir hlżir og sérstaklega sólrķkur mįnušir (jśni og jślķ) žaš sumar.  

Sé maķkuldi ekki afleišing hafķss eša sjįvarkulda er ekki alls ekki hęgt aš sjį  aš hann hafi forspįrgildi fyrir sumariš. 

Margt bendir til žess aš hlżja loftiš śr sušvestri sem spįš er um helgina gęti oršiš višvarandi ķ nęstu viku og ólķklegt aš hret af einhverju tagi endurtaki sig alveg ķ brįš.

Himinn og haf er į milli spįkortanna tveggja sem hér fylgja.  Reyndar lķka heil vika.  Žaš efra gildir į mišnętti, mišvikudaginn 16. maķ og žaš nešra į mišnętti mišvikudaginn 23. maķ.  Bęši spįr ECMWF af Brunni VĶ.  Heildregnu lķnurnar er "žykktin" sem er vķsbending um hita loftmassans yfir okkur hverju sinni.  Litušu fletirnir er hiti ķ 850 hPa fletinum eša nęrri 1.400-1.500 metra hęš yfir sjó.  Austanlands er žvķ spįš aš žaš žaš hlżni um 14 stig skammt ofan hęstu fjalla žar til um mišja nęstu viku !

ecm0125_millikort_t850_gh1000-500_2012051512_012.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ecm0125_millikort_t850_gh1000-500_2012051512_180.jpg


Vindhviša 57 m/s ķ Hamarsfirši

screen_shot_2012-05-14_at_9_15_14_am.png

Hretiš sem nś gengur yfir landiš veršur aš skošast sem beina afleišingu žess aš mjög djśp lęgš fyrir maķmįnuš fór hér sunnan viš landiš.

Lęgšin nįši mestri dżpt nęrri Fęreyjum um kl. 21 ķ gęrkvöldi.  Žį var hśn greind um 971 hPa (sbr. kort HIRLAM hér til hlišar kl. 21 ķ gęr. Fengiš af vef VĶ.) 

Ķ raun žętti sś dżpt lęgšar alls ekki til frįsagnar ķ febrśar eša mars, en ķ maķ er stašan oršin nokkur önnur.  Mešalloftžrżstingur hękkar ķ vetrarlok og nęr hįmarki ķ maķ.  Žį er Gręnlandshęš įberandi og tķš og žęr lęgšir sem eru į feršinni um Atlantshafiš oftast litlar um sig og slappar.  Til eru vissulega įgętar undantekningar frį žeirri reglu.  Til samanburšar höfum viš lęgsta męlda žrżstinging į Ķslandi ķ maķ (967,3 hPa) sem męldist į Stórhöfša 1956 žann 13.  Žį var įžekk lęgš og nś į feršinni, bara heldur nęr landinu.  Ķ kjölfarfar hennar gerši lķka noršanhret, žó var ašeins minnihįttar.

Gręnlandshęšin įsamt žessari myndarlegu lęgš valda kröftugu ašstreymi af ķsköldu heimskautalofti sem ęttaš er af ķsasvęšunum meš austurströnd Gręnlands. 

screen_shot_2012-05-14_at_7_28_53_am.pngAustanlands nįši vešuhęš hįmarki um svipaš leyti og lęgšin nįši sinni fullu dżpt.  Ķ Hamarsfirši fóru hvišur į męli Vegageršarinnar yfir 50 m/s og sś mesta 57 m/s.  Žetta er žekktur stašur fyrir heilmikla sviptivinda.

Kastiš mun vara fram į morgundaginn og loftkuldinn reyndar lengur.  Žegar žurra heimskautaloftiš berst yfir opiš haf noršur af landinu drekkur žaš ķ sig raka og žeim mun meiri eftir žvķ sem vindur er meiri.  Viš lyftingu yfir fjöllin noršanlands losar žaš seig viš rakann ķ formi élja eša snjókomu, einna helst žį viš Siglufjörš og utanveršan Eyjafjörš, en einnig austur meš noršurströndinni.

 


Krossmestuhretiš ķ dag

Bjarni Rafnar Össurarson 29.maķ 2011.pngEinhverjir hafa viljaš kenna yfirvofandi hret viš Krossmessu. Žaš ętlar aš verša slęmt og ķ raun ótrślegt bakslag  į žį vorlegu daga sem veriš hafa frį žvķ um mišja viku.  Myndin hér til hlišar var tekin af Jašrakan ķ hreti ķ fyrravor, 16. maķ.  Bjarni Rafnar Össurarson heitir ljósmyndarinn og męli ég meš fuglamyndum hans.

Reiknašar spįr eru sem betur fer furšu nįkvęmar og enginn ętti aš žurfa aš far sér aš voša ķ dag og žaš eru ašeins villt dżr og fuglar sem ekki eiga kost į "višvörunum" um žaš sem koma skal. 

Hér fer texti sem ég sendi Vegageršinni og er ętlašur til leišbeiningar fyrir vegfarendur sem vonandi verša sem fęsti žegar lķšur į daginn um noršan og austanvert landiš.

Spįin frį žvķ ķ gęr viršist vera aš ganga eftir ķ öllum ašalatrišum. Hrķšin veršur dimm um tķma og m.a. vegna žess hvaš vešurhęšin veršur mikil, vķša 18-23 m/s og 20-25 m/s austanlands meš kvöldinu. Ķ byggš noršan- og austanlands veršur krapi eša bleytusnjór sem veršur aš ķsingu eftir žvķ sem kólnar ķ dag og kvöld.

Vestfiršir. Hrķšarvešur er vķša į Vestfjöršum, einnig ķ byggš, en žar dregur śr ofankomu um og eftir hįdegi og ašeins él upp śr žvķ og kólnandi. Sunnantil į Vestfjöršum sleppur žó aš mestu viš snjókomu.   

Noršurland. Versnandi vešur į Noršurlandi.  Vķšast hrķš, en krapi  og sķšar snjór į lįglendi frį žvķ fyrir hįdegi og fram į kvöld. Vaxandi vešurhęš og NA 18-23 m/s um og eftir mišjan daginn.  Blint og takmarkaš skyggni, sérstaklega į fjallvegum. Ofankoman veršur lķtil og sums stašar engin vestantil į Noršurlandi, en žar engu aš sķšur hvasst og hętt viš hįlku.

Austanlands helst vešur skaplegt fram eftir morgninum, en versnar sķšan mjög. Žétt og samfelld ofankoma frį žvķ um hįdegi og fram į kvöld.  Į lįglendi rigning og krapi og ekki snjókoma fyrr en lķša tekur į daginn og žį sušur fyrir mišja Austfirši. Hętt er viš aš afar blint verši, s.s. į Fagradal og vķšar žar sem fer saman talsverš ofankoma og mikil vešurhęš.  

 

Vindhvišur. Gera mį rįš fyrir snörpum vindhvišum 30-40 m/s į sunnanveršu Snęfellsnesi einkum ķ Stašarsveit fram į kvöld einnig į Kjalarnesi 30-35 m/s frį žvķ eftir mišjan daginn og eins ķ kvöld.  Sušaustanlands er reiknaš meš byljóttum vindi og vindhvišum allt aš 35-45 m/s frį žvķ fljótlega eftir hįdegi og fram į nótt.  

 


Allt aš 9 stiga frost ķ byggš ķ nótt

screen_shot_2012-05-06_at_7_47_58_am.pngFrostiš męldist mest 9,6 stig į Haugi ķ Mišfirši og litlu lęgra (-9,1°C) į Žingvöllum.  Į hįlendinu var sķšan sums stašar heldur kaldara.  Kl. 03 ķ nótt var frost um nįnast allt land eins og mešfylgjandi mynda af vef Vešurstofunnar ber meš sér. Öll kurl eru ekki komin til grafar žvķ lįgmarksmęlingar mannašra stöšva berast ekki fyrr en eftir kl. 09.

Bęši er žaš svo aš frekar kalt loft er yfir , sérstaklega žó noršaustanlands og nęr žar vart aš komast upp fyrir nśll grįšurnar žar yfir mišjan daginn.  Vestan- og sunnantil er aš auki mikil śtgeislun yfir nóttina ķ heišrķku og žurru lofti og žar mikil dęgursveifla hitans.  Žannig kęmi mér ekki į óvart aš žaš fari upp undir 10 stigin ķ Žingvöllum ķ dag ķ sterkri maķsólinni.

Žetta er meš meiri frostum sem verša ķ maķ og mestur kuldi į stöš ef mišaš er viš byggš ķ žaš minnsta frį 2006.  Įriš 2005 žótti maķ kaldur og mikiš um nęturfrost fram eftir öllu.  Hef ekki samanburš viš žann mįnuš, en hér įšur fyrr og sérstaklega žegar hafķs var višlošandi noršur- og austurströndina gat oršiš nokkru kaldara og žrįlįtara frost.  Žannig varš t.d. 17 stig frost eftir mišjan mįnušinn hafķsvoriš 1979 į Brś į Jökuldal.  Žaš var  óvenjulegt ķ öllum samanburši, og lét nęrri landsmeti. 

Komandi nótt veršur svipuš og heldur ekki miklar breytingar ašfaranótt žrišjudagsins žó žį haf slegiš ašeins į mesta loftkuldann śr noršri.  Įfram eru horfur hins vegar į mikilli dęgursveiflu hitans, sérstaklega um vestanvert landiš žar sem heišrķkju er spįš meira og minna fram yfir mišja vikuna. 


Breytileiki tķšarfarsins - stęrra samhengi aprķl 2012

Vešurstofan sagši frį žvķ ķ byrjun mįnašarins aš aprķl hefši sums stašar veriš kaldari en mars, en vel aš merkja aš sį mįnušur žó sérlega mildur af marsmįnušum aš vera, žökk veri sérlegum hlżindum meš hitametum ķ lok mars.

En žaš er vķšar en hér į landi sem til mešalhiti aprķl mįnašar ķ įr var lęgri en ķ mars. Ķ Noregi var sś raunin į mjög mörgum vešurathugunarstöšvanna žar ķ landi. Eins sums stašar ķ Danmörku. Į Bretlandseyjum var nżlišinn aprķl afbrigšilegur meš öšrum hętti, ekki veriš śrkomusamara ķ žaš heila tekiš ķ žessum almanaksmįnuši frį 1910. Viš nįnari eftirgrennslan og meš hjįlp tóls NOAA alrķkisvešurstofunnar mį reikna mešalkort fyrir hina og žessa žętti fyrir tķmabili 1. til 30. aprķl.

NOAA aprķl 2012_hitafrįvik.pngSżni hér tvö kort. Annars vegar frįvik mešalhita (2 metra hęš). Žar mį sjį greinilegt kulda frįvik sušur meš allri vestanveršri Evrópu sušur til Spįnar og Portśgals. Kalda frįvikiš nęr inn į austanvert Ķsland.

Hin myndin sżnir frįvik ķ styrk sunnanžįttar vindsins ķ 850 hPa fletinum eša nęrri 1.300 metra hęš. Neikvęš gildi žżša vitanlega N-įtt. Sjį mį aš vindurinn hefur veriš greinilegur af noršri yfir hafinu į milli Ķslands og Skandinavķu meš stefnu yfir Bretlandseyjar. Śrkoman žar og einkum ķ Englandi er rakin til kuldans og óstöšugleika meš eilķfum NOAA aprķl 2012_S-įtt_frįvik.pngskśraleišingum. En lķka fylgir afbrigšilegri hringrįs eins og žessari gangur lęgša śr noršvestri meš skilaśrkomu svo sem į Ķrlandi og ķ fjöllin ķ Wales žar sem rigndi sérlega mikiš. Žetta votvišri kemur ķ kjölfar eins žurrasta marsmįnašar sem sögur fara af aš sögn Metoffice ķ Exeter.

En hverju veldur og žvķ žessar andstęšur žegar viš bśumst kannski frekar viš frekar lķnulegri vorkomu e.t.v. meš styttri hretum į milli ?  Sķšustu dagarnir ķ mars skiptu sköpum og veltu viš jafnvęgisįstandi. En vešriš hér viš N-Atlantshafiš hafši svo sem ekki veriš ķ jafnvęgi. Lengst af mikil hęš, fyrirstöšuhęš viš Bretlandseyjar meš mildu og žurru vešri ķ V- og N-Evrópu. Ķ lokin tekur hśn upp į aš reka til vesturs og noršvesturs. Į mešan hśn fór hér hjį hlżnaši óvenjulega meš SV-įtt hér į landi įšur en hįžrżstingurinn košnaši aš mestu nišur į endanum viš Hvarf fyrstu dagana i aprķl. Hann gerši žaš reyndar ekki alveg og hįžrżstifrįvik var višvarandi mest allan mįnušinn į žeim slóšum meš nokkuš stöšugum bylgjutoppi.

Žegar standandi bylgjur eins og žessi ķ hįloftabylgjumunstrinu berst ekki įfram til austurs eins og venja er, heldur žvingast ķ hina įttina (ķ noršvestur) viš žaš aš bylgjan er nöguš ķ sundur ķ sušri af kaldara lofti. Jafnvęgiš raskast, žaš verša fasaskipti eins og ég kalla žaš stundum og heimskautaloft śr noršri į greiša leiš til sušurs žar sem hęšin réši rķkjum įšur. N-įttin var višvarandi fyrir austan Ķsland meira og minna allan mįnušinn og žvķ fór sem fór.

Sķšustu daga hefur įstandiš veriš aš jafna sig enda žrengir mildara loftiš sér sķfellt meir śr sušri meš hękkandi sól. Žó er hins vegar enn stutt ķ heimskautaloftiš sem sést kannski vel į žvķ aš snjóaš hefur upp į sķškastiš ķ Žręndalögum Noregs og kuldinn hefur vissulega lķka nįš til noršaustur- og austurhluta Ķslands žó svo aš ekki hafi snjóaš žar nema i smįéljum. Lķklegt mį telja aš sś staša sem nś er uppi og hófst um eša rétt uppi śr mįnašarmótum haldist a.m.k. fram undir nęstu helgi. Reynslan segir aš vešurlag ķ maķ geti veriš einkar stöšugt, žó svo aš ekkert sé vitanlega tryggt ķ žeim efnum.


Heimskautalegt vorloft yfir landinu

Konungsvarša_ESv_3maķ2012.jpgĶ gęr 3. maķ tók ég mešfylgjandi mynd frį Konungsvöršu viš gömlu leišina yfir Holtavöršuheiši og til noršurs yfir Hrśtafjörš.

Ķ Vegahandbókinni stendur um Konugsvöršu:

Noršarlega į heišinni, töluvert utan viš nśverandi vegstęši, er hlašin varša sem reist var af vegageršarmönnum sem voru aš störfum į heišinni įriš 1936 til minningar um heimsókn dönsku konungshjónanna žaš įr. Munnmęlin noršan heišar herma aš varšan hafi veriš reist žar sem konungurinn nam stašar og kastaši af sér vatni. Varšan er kölluš Konungsvarša og efst į henni er steinn sem į er höggviš fangamark konungs.

Loftiš var sérlega tęrt og śtsżniš gott til allra įtta.  Lofrakinn var ekkert sérlega lįgur um 70% og daggarmarkiš um -2°C um žetta leyti samkvęmt męli Vegageršarinnar žarna skammt frį.  Uppruninn var af hafsvęšunum skammt noršur af landinu.  Hefur öll einkenni heimskautalofts aš vori.  Žaš er kalt ķ grunninn žó svo aš sólin nįi aš hita upp lęgstu lög yfir landi aš deginum. Heišrķkjan veldur sķšan nęturfrostum eša ķ žaš minnsta hita alveg nišur undir frostmarki.

Nęstu daga og sennilega fram undir nęstu helgi hiš skemmsta, er allt śtlit fyrir aš svalt heimskautaloft verši višvarandi.  Śrkoma veršur lķtil og sums stašar alls engin.  Loftiš tęrt, vindur hęgur og afar sólrķkt vķšast hvar.  Reyndar sér mašur aš sumarlegir bólstrar eru farnir aš myndast ķ sterkri sólinni žar sem skķn  į sanda eša hraun.   Geislunarmęlingar sķšustu daga ķ Reykjavķk sżna aš inngeislun sólar nęr allt aš 700-800 Wöttum į fermetra lands.  Mikil geislunarorka žar į feršinni sem kemur nżgróandanum vel svo fremi aš śtgeislun stuttrar nóttarinn leiši ekki til frosts. Hafa ber ķ huga aš styrkur sólgeislunarinnar er ekki hįšur lofthitanum heldur mestu skżjafarinu og hversu tęrt (gagnsętt) loftiš er. 

Į žessum įrstķma, ž.e. seint ķ aprķl, ķ maķ og stundum fram ķ jśnķ aš žį er loft śr noršri lķka ķ sęmilegu jafnvęgi hita- og orkulega séš viš yfirborš sjįvar.  Žaš er aš loftmassahitinn er ekki svo frįbrugšinn sjįvarhitanum.  Žį er loft ekki aš draga ķ seg raka, né heldur aš myndist sjóžoka.  Hennar veršur vart žegar kemur fram į sumariš og lofthitinn ķ nešstu lögum er hęrri en sjįvarhittinn.  Kaldara loft en sjór veldur varmatapi og uppgufun sem aftur veldur skżjum og śrkomu. 

 

 

 


Fyrsti garšslįttur sérlega snemma

30aprķl 2012.jpgĶ rigningarsuddanum sķšdegis var mér litiš į išagręna grasflötina fyrir framan hśsiš hjį mér.  Hśn er oršin gręn fyrir allnokkru og nś oršin žaš lošin aš ekki veršur öllu lengur bešiš meš fyrst garšslįtt.

En halló ! Žaš er 30. aprķl.  Žett er enn eitt merkiš um žaš hversu vel er aš vora sunnanlands žetta įriš.  Minnir mig į umfjöllun sem ég fletti upp og fann frį vorinu 2008.  Žį fékk ég senda mynd austan af Hornafirši af manni żta į undan sér garšslįttuvél. (Sjį umfj. hér)  Hśn var tekin 7. maķ og var send žvķ žaš žótti sęta talsverum tķšindum hversu fljótt gręnkaši žį og vel spratt.

Nefndi žaš į dögunum aš einmitt žetta kvöld ķ fyrra kyngdi nišur žó nokkrum snjó ķ Reykjavķk.  Žaš miklum aš ég komst nokkra hringi į gönguskķšum ķ Engidalnum viš Įlftanesgatnamótin.  Žaš var reyndar ķ sķšasta sinniš sem skķšin voru notuš og įnęgjulegt aš žaš skyldi vera ķ bęnum, en ekki uppi į fjöllum.

Meš žessari įframhaldandi tķš mį fastlega gera rįš fyrir aš viš fréttir af fyrsta slętti ķ vorbestu sveitum landsins fyrr en oftast er, jafnvel ķ lok maķ !    


El Nino į leišinni ?

nino1.gifAllar lķkur eru į žvķ ķ Kyrrahafi af ENSO sveiflan stefni óšfluga ķ El-Nino fasa.  Sjįvarhiti ķ skilgreindum reit  3.4 ķ Kyrrahafinu hefur fariš hękkandi frį įramótum og spįr um yfirboršshita sjįvar į žessum slóšum er ķ žį veru aš žróunin haldi įfram eins og sjį mį į mešfylgjandi spį sem birt er į sķšu dönsku Vešurstofunnar.  Žetta er klasaspį 50 keyrslna og žrįtt fyrir nokkra dreifingu stefnir mišgildiš klįrlega įfram upp į viš.  Fylgst er sérstklega meš hitabreytingum į žessum tiltekna svęši žvķ žaš žykir sérlega nęmt fyrir žróun mįla nęstu mįnuši. 

nino_regions.gifJólabarniš, eins og merking heitisins El-Nino er ķ raun, mętir žvķ ef til vill į sķnar heimaslóšir viš strendur Perś ķ haust.  Landvindur ķ S-Amerķku snżst žį ķ hafvind viš mišbaug.  Žurrkar verša aš vętutķš į žessum slóšum og eins tekur fyrir uppblöndun sjįvar meš žeirri afleišingu aš gjöfular veišar ansjósu hrynja ķ nokkurn tķma.  Allt er žetta vel žekkt, en El-Nino atbušur ķ sveiflunni hefur ekki oršiš frį 2006. La Nina įstand hefur hins vegar veriš įberandi sķšustu įrin meira og minna, e.t.v. afar veikur El-Nino 2010.  En frį žvķ ķ nóv/des sl. hefur heimsbyggšin (lesist vešurgeirinn) stašiš į öndinni yfir žvķ hvenęr yfirfall heita sjįvarins viš Įstralķu og Indónesķu taki aš streyma austur yfir ķ įttina aš Sušur Amerķku.

hitafravik_kyrrahaf_040407.jpgSķšasti stóratburšur El-Nino įtti sér staš 1997.  Įriš eftir, ž.e. 1998 er jafnframt įlitiš žaš heitasta į jöršinni ķ röš hlżrra įra. El-Nino sem hefur meš beinum hętti įhrif į hita um 15% flatarmįls jaršar veldur žar af leišindi mun meiri sveiflum ķ mešalhita jaršar, en t.a.m. žar sem er aš gerast frį įri til įrs į okkar slóšum og viš noršavert Atlantshafiš.  Ekki svo aš skilja aš okkar svęši skipti ekki mįli ķ stóru hitamyndinni, en ég er bara aš draga fram aš sveiflur į vķšįttumiklum hafsvęšum sinn hvoru meginn mišbaugsins (og žar sem fįir og jafnvel engir bśa) telja verulega žegar mešalhiti jaršar er annars vegar.

Įhrif El-Nino utan hitabeltissvęšanna sem įšur eru talin eru m.a. žau aš śrkoma eykst noršur meš allri strönd Amerķku, allt noršur ķ Alaska.  Eins eykst vętan ķ sušausturhluta Bandarķkjanna, einkum aš vetralagi.  Einnig hafa menn séš allgóša fylgni viš tķšni fellibylja į Atlantshafi og aš žeim fękki viš El-Nino. Ašrir fylgifiskar eru tilviljunarkenndir, en mér hefur žó virst aš kaldi hįloftakjarninn fyrir vestan Gręnland verši bęši minni og fjarlęgari viš og ķ kjölfar El-Nino atburšum. 

Ķtarleg umfjöllun er į Vķsindavefnum um El-Nino og męli ég meš henni fyrir įhugasama.  Myndin af frįvikum sjįvarhita "stóra įriš" 1997 er žašan fengin.    


Gróšurkoman,- ekki eftir neinu aš bķša !

Möšruvelli_jaršvegshiti 25. aprķl 2012.pngJaršvegshitamęlingar eru geršar į nokkrum stöšum į landinu.  Žęr gefa um žetta leyti įrs įgęta vķsbendingu um žaš hvort frost sé ķ jöršu.  Ķ Reykjavķk fór frost śr jöršu alfariš śr jöršu um og upp śr 20. mars.  Į Sįmstöšum ķ Fljótshlķš er jörš žķš og sama er aš segja um Möšruvelli ķ Hörgįrdal.  Į Hallormsstaš sżna męlingar aš frostlinsa sem lķklega var į 10-20 sm dżpi hafi brįšnaš aš mestu um sķšustu helgi og žar sé jörš nś oršin žķš aš mestu.  Fimmti męlistšurinn er Hvanneyri, en žar haf jaršveghitmęlarnir veriš óvirkir um langt skeiš sem aš sjįlfsögšu er bagalegt. Ég held aš ég geti fullyrt aš frost ķ jöršu sé talsvert minna nś en ķ venjulega įrferši.  Žvķ getum viš žakkaš aš aldrei gerši verulega frostakafla į auša jörš.  Eina frostiš sem heiti gat ķ vetur og var snemma ķ desember gerši į alvhķta jörš um mikinn hluta landsins. Nżlegur og loftmikill snjórinn er žį eins og besta einangrun.

Enn eru žó nęturfrost aš herja į jöršina og svo veršur sums stašar alveg fram į laugardagsnóttina.  Breytingar verša žį ķ kjölfariš žega spį er skilum meš mildu lofti og rigningu austur yfir landiš.  Reyndar kólnar heldur ķ kjölfar žeirra ķ skamma stund, en aftur er aš sjį sem milt loft nį til landsins strax eftir helgi.

Žegar varmi sólar og ķ loftinu fer ekki ķ žaš aš bręša klaka ķ jöršu hlżnar jaršvegurinn įkvešiš og gróšurinn tekur į sprett, jafnt grös sem trjįgróšur.  Gangi vešurspįrnar eftir ęttum viš aš sjį mikla breytingu ķ įttina til gręnkunar og blómgunar um og upp śr helginni, sérstaklega žó um sunnanvert landiš, en Noršurland, noršanvert Austurland og Vestfiršir koma žó ķ kjölfariš aš žessu leytinu eins og ęvinlega.  

Myndin er af vef Vešurstofunnar og sżnir jaršvegshitann į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal sķšustu 6 daganna.  Nemi į 5 sm dżpi gefur gögn ķ gręnu lķnuna.  Nešst er sś rauša į 50 sm dżpi ofan ķ moldinni.


Noršurljós lišna nótt alveg sušur ķ Danmörku

kp24april.gif

Svokallašur Kp-vķsir, sem noršurljósįhugafólki er af góšu kunnur, reyndist vera meš hęrra móti lišna nótt. Kp-vķsirinn er męlikvarši į segulstorma inn ķ gufuhvolfiš og žar meš virkni noršurljósanna. Męlitęki į nokkrum stöšum į jöršu nišri eru grunnur aš Kp-vķsinum.

Hann nįši "raušu" ķ gęrkvöldi og gildinu 6 ķ skamma stund snemma ķ nótt.   Fręšilega er hann skilgreindur alveg upp ķ 9, en 7 eša hęrri fylgir miklum og fremur fįtķšum višburšum, stórum sólgosum eša öšru slķku.  

Noršurljósin voru af svo miklum styrk aš žau nįšust į filmu sušur ķ Danmörku ķ gęrkvöldi.  Slķkt er ekki algengt og ašeins žegar virkni į noršurljósakraganum umhverfis segulskautiš er mikil.  Myndin  er fengin af vef DMI og var hśn tekin af Michael Lentfer Jensen viš Grįstein (hvar sem sį stašur er nś ?).

nordlys_20120424_michaellentferjensen_01_640.jpgÉg hef ekki haft neinar spurnir af noršurljósasjónarspili hér į landi, en lķklegt er aš himnarnir hafi einhversstašar nįš aš loga eftir aš dimmdi ķ gęrkvöldi.  Algengur misskilningur margra er sį aš til noršurljósa sjįist aš eins aš vetrinum og helst žegar kalt er.  Hiš rétta er aš enginn munur er į įrstķšum hvaš noršurljósin įhręrir, en vissulega veršur nęturmyrkriš af skornum skammti upp śr žessu og žį sést vitanlega ekki til dżršarinnar žó svo aš Kp-vķsirinn męlist hįr !


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Höfundur

Einar Sveinbjörnsson
Einar Sveinbjörnsson
Veðurfræðingur og veðurdellukall. Á þessari síðu verður aðeins fjallað um veður frá ýmsum sjónarhornum.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.11.): 0
  • Sl. sólarhring: 13
  • Sl. viku: 48
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 46
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband