Svęsin heimskautalęgš langt sušvestur ķ hafi !

Ķ dag, sunnudag hefur mašur getaš fylgst meš myndun heimskautalęgšar af svęsnari geršinni. en žaš sem gerir hana lķka sérstaka er stašsetning hennar, ž.e. hve sunnarlega hśn er.

screen_shot_2013-01-20_at_9_55_34_pm.pngĮ tunglmynd SEVERI frį kl. 21 (20. jan 2012)  mį sjį skżjakerfi žessarar lęgšar djśpt SV af Reykjanesi.  Upprunan mį rekja til ašstreymi af svellköldu heimskautalofti frį Kanada austur į Atlantshaf og tengsl sem viš hįloftakjarna eša mikla hįloftlęgš sunnarlega į Gręnlandshafi.

Heimskautalęgšir eru af nokkrum geršum og sś sem nś į ķ hlut getur oft af sér žęr umfangsmestu. Žaš sem einkennir flestar heimskautalęgšir er aš myndun žeirra į sér staš žegar mjög kalt loft streymir yfir opiš haf og orkugjafinn (eša fallvaldur loftžrżstings viš sjįvarmįl) er aš verulegum hluta gufunarvarmi śr sjónum.  Aš žvķ leytinu til svipar žeim til fellibylja žar sem "bensķniš" er  sjįlfur gufunarvarminn.  Heimskautalęgšir tapa lķka oftast lögun sinni og styrk um leiš og žęr berast upp aš landi.

Žessi sem viš sjįum į tunglmyndinni frį ķ kvöld į sér skamma myndunarsögu frį žvķ ķ morgun.  Samspil hįloftalęgšarinnar, ašstreymis heimskautalofts śr vestri yfir sjó og išu, ž.e. hringhreyfingu ķ um 1.000 til 2.000 metra hęš skapar lęgšina.  Sunnan viš mišju hennar mįtti sķšdegis įętla vešurhęš ķ V-įtt um 32-35 m/s rétt sunnan viš žann staš žar sem stendur 30W.  Noršan viš sjįlfa mišjuna hins vegar A 25-30 m/s į enn afmarkašra svęši. Kortiš hér aš nešan śr safni ECMWF sżnir vel hvaš um ręšir, nema aš žar er tekinn śt vindhraši ķ 100 metra hęš kl. 15. Gulu tölurnar er įętlašur mesti augnabliksvindur.

ecm0125_djup_100uv_2013012012_003.jpg

Viš žurfum engar įhyggjur aš hafa af žvķ aš žetta fyrirkęri komi nęrri okkur.  Žaš mį segja aš meginskilin fyrir sušvestan landiš og sjį vel į tunglmyndinni "verji" okkur um sinn fyrir allri framrįs kalda loftsins śr vestri. Žar fyrir utan er lķftķmi heimskautalęgša stuttur og er žegar bśin meš sitt mesta velmektarskeiš. 

 


Hįvetur į noršurhveli, en varla hér ?

Um žessar mundir kemst vestanvindurinn ķ hįloftunum ķ sķna sušlęgustu stöšu og žar meš braut lęgša austur yfir Atlantshafiš. Aš jafnaši fljótlega ķ byrjun febrśar tekur hann aš hrökkva til baka til noršurs.  Žessi sušlęga staša vestanvindsins kemur m.a. fram ķ vešurfarinu viš Mišjaršarhaf meš bleytutķš eša kulda ķ Flórķda o.s.frv.

Spįkortiš (frį HIRLAM af Brunni VĶ) sem  sem hér fylgir sżnir einmitt stöšuna ķ hįloftunum og gildir į morgun (18. jan) kl. 12.  Žaš sżnir 300 hPa jafnžrżstiflötinn ķ um 8 til 9 km hęš.  Vert aš aš taka eftir nokkrum athyglisveršum žįttum:

hirlam_grunnkort_gh300_uv300_2013011706_30.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.  Mikil hįloftalęgš er vestur af Gręnlandi meš mišju yfir N-Labrador. Hśn er į žekktum slóšum į mišjum vetri, dżpt hennar og umfang ręšur miklu um legu og stefnuna į skotvindinum fyrir sunnan hana. Hįloftalęgš žessa hefur Trausti Jónsson gefiš nefniš Stóri-Boli og hann fjallaš talsvert um  į sķnum Hungurdiskum.  Oftast nęr hįloftalęgšin hvaš mestu umfangi um nokkurt skeiš ķ janśar įšur en hśn fer aftur aš lįta ašeins undan.  Į žvķ eru žó mikil įraskipti.

2.  Skotvindurinn eša kjarni vindrastarinnar ķ žessar hęš  veršur rétt noršan viš Nżfundnaland į morgun.  Grķšarlega öflugur og styrkurinn ręsta af hitamuninum į milli hįloftalęgšarinnar og heittempraša loftsins sem heldur sig sunnar.  Skotvindurinn er vestanstęšur og og hann getur af sér djśpar lęgšir žar sem dįlķtil lęgšarsveigja kemur į strauminn.  Ein slķk veršur į feršinni sušur į Atlantshafi į laugardag.

3. Ķ žessu mynstri hįloftastraumanna og bylgnanna sem hreyfast til austurs hefur oršiš stķfla viš Ķsland.  Lķtil grein meš SA-vindi blęs yfir landinu og dįlķtil aflokuš hęš er hér noršausturundan.  Žessi staša sem upp er komin hefur einkum tvennt ķ för meš sér.  Ķ fyrsta lagi nį ekki djśpu lęgširnar sem hitamunurinn og skotvindurinn geta af sér hingaš til lands.  Žęr żmist berast til austurs langt sušur ķ hafi eša žaš sem er sennilegra aš žęr dżpka mjög langt sušvestur ķ hafi og hringsnśast žar um sig sjįlfar.  Um leiš višhelst hęšarhryggurinn og SA-įttin ķ öllum loftlögum hér viš land. Hin afleišingin er sś aš fyrirstöšuhęšin kemur lķka ķ veg fyrir aš poki śr hįloftalęgšinni berist  fyrir Hvarf eša yfir Gręnland meš SV-vindum meš tilheyrandi éljavešri sem er annars algengt vešurlag um žetta leyti vetrar (saman meš fari lęgša) yfir eša til austurs meš landinu. 

Svo er aš sjį sem žetta meginmunstur verši rķkjandi hér a.m.k. fram undir mišja nęstu viku.  SA-įtt žvķ lengst af, stundum nokkuš hvöss og milt į landinu, įn žess aš hęgt sé aš tala um stórtękan vetrarblota ķ žvķ sambandi.  Talsverš vęta veršur lķka um sunnan og vestanvert landiš, en stunum nį kuldaskil inn į landiš og birtir upp kólnar vestantil um stund, en sękir sķšan aftur ķ sama fariš. 


100 bķla įreksturinn ķ Svķžjóš - lķklegar orsakir

karta.jpg16jan2012_Björn Lindgren_Sydsvenskan.jpg3 eru lįtnir og yfir 10 alvarlega slasašir ķ einu umfangsmesta umferšarslysi sķšari įra ķ Svķžjóš.  Žęr eru svakalegar myndirnar sem mį sjį į fréttamišlum frį žessum atburši į Tranarps-brśnni į E4 hrašbrautinni viš Klippan į Skįni (sem er bęr, en ekki IKEA sófi).

Žaš var um kl. 11 aš stašartķma sem óhappiš varš og sżna myndir af fremstu bķlum aš flutningabķll meš aftanķvagn lagšist žvert į veginn eins og sjį mį į mešfylgjandi mynd sem fengin er af vef Sydsvenskan.  Nęsti bķll keyrši į og koll af kolli enda žung umferš einkum flutningabķla į žessari leiš ķ įttina til Helsingjaborgar. Žeir sem sluppu óskaddašir segja aš hryllingur hefši veriš aš heyra stöšugt nżjan og nżjan smell eftir žvķ sem fleiri bķlar komu ęšandi inn ķ "kįssuna". 

16jan2012_Ola Nilson_Sydsvenskan.jpgEngin er įin, en brś žessi er ķ raun byggš til aš lyfta veginum yfir lęgš ķ landinu, eša svęši sem einhverra hluta vegna žykir heppilegra aš leggja hrašbrautina yfir.  Vešriš ķ morgun var meš žeim hętti aš į Skįni gekk į meš éljum ķ hęgum vindi en į loftmyndum mį sjį aš hin akreinin (sś til austurs) hafši greinilega veriš hreinsuš.  Frost var um 4 til 6 stig og ķ fréttum er sagt aš žoka (s.dimma) hafi veriš žegar slysiš varš.  Myndirnar sżna lķka žokuslęšinginn undir brśnni eftir aš henni hafši létt mikiš į  slysstašnum.  

Vešuratburšarrįsin var lķkast til žessi:

Bakki mé éljum gekk yfir ķ morgun og snjórinn var hreinsašur og žykir mér lķklegt aš žaš hafi veriš hįlkuvariš um leiš, sem žarf žó ekki aš vera.  Rakastigiš var hįtt eša 90% ķ Helsingjaborg.  Vindur SV-stęšur, hęgur eša um 2 m/s.  Ķ śrgeisluninni kólnaši viš yfirborš, rakinn žéttist og myndaši hrķmžoku.  Žokan nęr upp fyrir brśargólfiš į endanum og héla fellur į gólfiš eša veginn og myndar ķsingu.  Žegar fyrsti bķllinn rennur til og stöšvast žvert į veginum sjį  žeir nęstu ekki nema takmarkaš fram fyrir sig vegna žokunnar og skiptir engum togum žó bremsaš sé. 

Einn višmęlanda sem slapp óskaddašur frį žessu sagši aš žetta hefši lķkst žvķ helst aš skautar hefšu veriš settir undir bķlinn.  Annar śr lögreglunni/slökkvilišinu sagši aš skyggni hefši ekki veriš nema um 20 metrar og žį hafi žokan veriš vķšan en ašeins viš sjįlf brśnna.  

Žaš er alžekkt aš brżr eru sérlega varasamar vegna ķsingarmyndunar.  Mešal annars kólna žęr hrašar en sjįlfur vegurinn.  Žaš hefur žó ekki įtt viš ķ žessu tilviki.  Mér žykir lķklegast aš lįgžokubakkinn meš jöršinni hafi einfaldlega vaxiš lóšrétt upp fyrir brśargólfiš meš tilheyrandi įfalli hélu ķ frostköldum andvaranum sem žarna var.    

Ég fylgist žó įfram meš skżringum žeirra sęnsku, en į blašamannafundi fyrr ķ dag vildu menn sem minnst segja um orsakir.  Hér er tengill į myndbśt śr lofti sem sżnir vettvang og ašstęšur vel.

Fleiri óhöpp og slys voru į hrašbrautum S-Svķžjóšar ķ dag sem rekja mįtti til vešurs og hįlku.

704x396_bywidth_cuttopbottom_transparent_true_false_1187191.jpgVišbót 17. janśar.  Sęnskir vefmišlar segja aš einn hafi lįtist, en 45 voru fluttir į sjśkrahśs til ašhlynningar. Brśin er um 550 m löng og byggš 1996.  Hafur hlotiš veršlaun fyrir hönnun og umhverfislausnir, en er slysagildra į veturna vegna ķsingarhęttu vegna tķšrar hrķmžoku.  Hiš 83 km vatnsfall Rönne å į Skįni (22 rśmmetrar į sek) flęšir undir brśnna, en eingöngu ķ vatnavöxtum og farvegurinn er žvķ oftast žurr.

 


Įrsśrkomutölur fyrir austan

Nś um helgina flutti ég tvo fyrirlestra um stašbundiš vešur austanlands į vegum Austurbrśar į Egilsstöšum og ķ Neskaupstaš og kostuš voru aš hluta af Afli starfsgreinafélags og SŚN į Noršfirši. Góš žįtttaka var į bįšum stöšum og fķnar umręšur spunnust um sérkenni vešurs į Héraši annars vegar og Austfjöršum hins vegar.

Eitt af žvķ sem ég sżndi voru sślurit yfir įrsśrkomu sķšustu įratugina og fylgja žau hér meš sem myndir. Annars vegar voru žaš gildi įrsśrkomunnar Į Dalatanga frį 1949 til 2012 unnin upp śr gögnum sem sótt voru einfaldlega af heimasķšu VĶ hér Hin įrsgildaröšin var frį Grķmsįrvirkjun į Völlum, 1960-2011, gögn sótt į sama hįtt.  Fyrir ókunnuga er virkjun žessi nokkru innan viš Egilsstaši.

Dalatangi_įrsśrk.pngĮrsśrkoman į Dalatanga er um žaš bil tvöföld sś sem hśn er viš Grķmsįrvirkjun og er žaš nokkuš dęmigert hlutföll  śrkomunnar į milli Hérašs og fjaršanna. Sé reiknuš leitni yfir žessu tķmabil sem ekki eru alveg žau sömu kemur ķ ljós aš śrkoman sķšust įrtugi er talsvert vaxandi og er vöxturinn įžekkur į bįšum žessum męlistöšum eša um 50 mm į įratug.  Ķ raun er žaš ótrślega mikill aukning og fęr nęr örugglega ekki stašist yfir enn lengra tķmabil.  Hlutfallslega er aukningin meiri fyrir Grķmsįrvirkjun eša af stęršargrįšunni 35-40% į um 50 įrum.

Viš mat į leitni skipir miklu val į tķmabili og hversu langt žaš er.  Hęgt er aš hafa įhrif į leitni meš "réttu" vali į upphafsįrum.  Žaš var žó ekki gert hér, 1949 er einfaldlega fyrsta ašgengilega įriš ķ į Dalatanga ķ gagnasafni VĶ og męlingar į hinni śrkomustöšinni hófust um mitt įr 1959.   Žó er vitaš m.a. frį Teigarhorni sunnar į Austfjöršum aš žar męldist hlutfallslega nokkuš mikil įrsśrkoma flest įrin upp śr 1930.  Hefšu žau veriš ašgengileg mį ętla aš leitnin hefš reiknast nokkru minni į žessum stöšvum.

 

 

 

Grķmsįrvirkjun_įrsśrk.pngĶ greinargerš frį įrinu 2003 (Trausti Jónsson, Langtķmasveiflur II. Śrkoma og śrkomutķšni) reiknast leitni įrsśrkomunnar į Teigarhorni hafa veriš um 11 mm į įratug mišaš viš 1873 til 2001 sem er į svipušu róli og ķ Stykkishólmi fyrir sama tķmabil.

En ef śrkoman er hefur veriš žetta vaxandi į Dalatanga frį žvķ um mišja sķšustu öld eša sķšustu rśmlega 60 įr, hvaš segir žį hitinn okkur ? Į Dalatanga nemur hlżnunin ekki nema 0,1°C į įratug sem er heldur minna žar en vķšast annars į landinu.  Aukningin ķ śrkomunni fyrir austan veršur žvķ  ekki aš nema óverulegu leyti skżrš af hękkandi hita.  Ašrir žęttir eru žar valdandi og e.t.v. ķ ętt viš žį sem Trausti nefnir ķ lokaoršum žessarar 10 įra gömlu greinargeršar sinnar aš śrkoma um noršaustanvert landiš sé einkum  hįš loftžrżstingi. Hins vegar žegar litiš er į leitni įrsžrżstings į sama hįtt og śrkomu og hita kemur ķ ljós aš litlar breytingar hafa oršiš į žessu tķmabil. Mešalloftžrżstingur hefur žó ašeins fariš lękkandi, en varla getur žaš talist marktękt.

Žį stendur eftir sś ósvaraša spurning.  Hvaš er žaš sem orsakaš hefur greinilegri aukningu įrsśrkomunnar į Austurlandi (a.m.k. į Dalatanga og viš Grķmsįrvirkjun) sķšustu 50 til 60 įrin ?

 


Hiti um 4°C yfir mešaltali žaš sem af er janśar.

Leysingarkaflinn sem enn varir og hófst 2. janśar hefur veriš vel hlżr.  Fyrsti dagur įrsins var kaldur en žrįtt fyrir žaš er mešalhiti žessa fyrsta žrišjung (tęplega žó) mįnašarins um 4 stigum yfir janśarmešaltalinu 1961-1990 ķ Reykjavķk og į Akureyri.  Hįmarki nįši žessi kafli ķ hita 4. til 5. janśar.  M.a. męldust žį rśmar 11 grįšur į Akureyri.

ecm0125_millikort_msl_gh500_2013011000_084.pngEn nś lķtur śt fyrir aš milda loftiš fjari smįmsaman śt nęstu dagana um leiš og styrkur S-įttar ķ hįloftunum dvķnar.   Į sunnudag eru sķšan horfur į köldu hįloftadragi vestręnnar ęttar og meš žvķ veršur éljagangur og jafnvel snjókoma į landinu, einkum vestantil.  Į mešfylgjandi spįkorti (ECMWF af Brunni VĶ) mį sjį žennan kalda "vasa" ķ rśmlega 5 km hęš viš landiš į sunnudag. Hann stoppar heldur stutt viš. Heildregnu lķnurnar eru sķšan žrżstingur viš yfirborš.

Framhaldiš er sķšan mikiš til órįšiš og óvissa kannski meiri en oft įšur.  Langtķmareikningar hafa sumir gert rįš fyrir aš ķ nįgrenni Ķslands byggist upp talsverš fyrirstöšuhęš og žį meš vešurlagi sem einkennist af kulda til landsins, hreinvišri og lķtilli śrkomu.  Ašrir reikningar gera hins vegar ekki rįš fyrir aš slķk fyrirstöšuhęš nįi aš rķsa og lęgšagangur verši fyrir sunnan og austan landiš meš NA-įtt og hrķšarvešri noršan- og austanlands.  Nįnast eins og svart og hvķtt, en žó mį segja aš įframhaldandi leysing meš sušlęgu lofti sé heldur ólķkleg eftir helgina.  Žaš veršur bara eitthvaš annaš eins og sagt er į bošstólnum ķ vešri landans. 


Įstralķuhitarnir og sporöskjubraut jaršar

Žaš er hįsumar į sušurhveli jaršar, samsvarandi 8. jślķ noršurslóšum.  Hitabylgjan sem nś skekur Įstralķu hófst fyrir alvöru 4. janśar žegar hįžrżstisvęši beindi mjög heitu lofti śr noršri yfir alla sušuaustur Įstralķu žar sem stóru borgirnar Sydney og Melbourne eru.  Frį žvķ um jólaleytiš hafši veriš mjög heitt ķ sušvesturhluta landsins ķ Viktorķu og žar um slóšir.

Įstralķuspį_9. janśar_kl12.pngŽaš tekur nokkra stund aš įtta sig į spįkortinu sem hér fylgir og fengiš er af sķšu weterzentrale.de.  Um er aš ręša GFS spįna, en hśn er reiknuš hnattręnt.  Rżna žarf ķ kortiš til aš greina Įstralķu. Nešarlega fyrir mišju er Tasmanķa og nišri ķ hęgra horninu Nżja Sjįland.  Litirnir tślka hita ķ 850 hPa fletinum ķ um 1.400 til 1.500 metra hęš. Innan bleika svęšisins er meira en 25 stiga hiti upp ķ žessari hęš.  Hugsiš žig ykkur bara ! Žį žarf ekki aš koma į óvart aš hiti viš yfirborš žar sem sólin sendir brennandi geisla sķna sé um og yfir 40°C.  Hęsta talan sem ég hef fundiš enn į skrįm Įströlsku Vešurstofunnar er 48,2°C ķ Eucla (3. janśar).  Sį stašur er ekki inn ķ mišju landi, heldur strandbęr fyrir mišri sušurströndinni. 

Takiš lķka eftir žvķ aš noršar og nęr mišbaug er ekki žetta heitt loft yfir, heldur ekki yfir Kyrrahafssvęšunum austar.  Įstęša žessa er aš sólin bakar skraufžurrt landiš og eyšimerkurnar ķ Įstralķu. Varminn stķgur upp og žess vegna sjįum viš žennan mikla lofthita ķ žessari hęš.  Yfir hafinu hins vegar eša frumskógareyjunum viš mišbaug fara geislar sólar aš miklu leyti ķ uppgufun eša žį hęgfara upphitun sjįvar.

july_jan_distance.jpgEn žaš sem ég vil benda sérstaklega į ķ žessu sambandi er sś stašreynd aš samkvęmt almanakinu er sól nęst jöršu dagana um 4. janśar įr hvert. (2. jan ķ įr.)  Braut jaršar er sporöskjulaga um sólu og fjęrst er hśn  žegar er hįsumar į noršurhveli (5. jślķ 2013).  Fjarlęgšarmunurinn er talsveršur, sem nemur um 5 millj. km. til samanburšar viš žvermįl jaršar sem er um 12,5 žśs km. Stęršarhlutföll į mešfylgjandi skżringarmynd eru žvķ verulega żkt.  Orkuflęši sólar til jaršar er um 6,8% meira um žetta leyti įrs, en er ķ byrjun jślķ žegar jörš er fjęrst sólu.  Noršurhjarinn finnur nįnast ekki neitt fyrir jaršnįndinni, enda sólin lįgt į lofti og geislarnir dreifast mjög į langri vegferš um lofthjśpinn til yfirboršs.

Įstralir fį hins vegar aš kenna į žessu.  Žessi įrstķšabundni breytileiki ķ orkuflęši sólar til jaršar er ansi stór žó svo aš hann jafnist vissulega śt ķ hita jaršar į lengri tķma.  11 įra sólblettasveiflan veldur žannig ekki nema um 0,1% aukningu ķ orkuflęšinu

Žessi mikla hitabylgja er fyrst og fremst ķ Įstralķu.  Annars stašar ķ Eyjaįlfu viršist ekki vera sérlega hlżtt.  Ég ber žó ekki skynbragš į hitafariš um žessar mundir nyrst į Nżja Sjįlandi, hvort žar sé hlżrra en vęnta mį um hįsumar.  

En ég veit hins vegar aš hjį Vilborgu Sušurpólsfara er alls ekkert sumarvešur žrįtt fyrir nįlęga sólina sem aldrei sest um žessar mundir syšst į jaršarkringlunni.

 


Af sjįvarhita noršan viš land eftir kuldakastiš fyrir įramót

Ķ noršanįhlaupinu sem stóš linnulķtiš frį 29. til 31. desember įttu sér staš grķšarmikil varmaskipti frį hafi til lofthjśps. Ķskalt heimskautaloftiš drakk ķ sig varma frį mun hlżrra hafinu.

Orkuskiptin verša meš tvennu móti annars vegar vegna beinnar snertingar og hins vegar vegna uppgufunar vatns sem į sér staš ķ verulegum męli žar sem heimskautaloftiš innihélt eins og oftast įviš svipašar ašstęšur mjög lķtinn raka.  Var meš öšrum oršum žurrt. Trausti Jónsson gerši aš umtalsefni žessar stęršir sem um var aš ręša og vķsast frekar til žeirrar umfjöllunar.  Žegar varmaflęšiš var ķ hįmarki nam žaš um og yfir 1.000 wöttum į fermetra į stórum hafsvęšum fyrir noršan og vestan landiš.  Žaš jafngildir žvķ aš viš tękjum 1.000 W hellu į eldri geršum eldavéla og teigšum hana og togušum žar til flötur hennar nęši  einum fermetra . 

Žaš segir sig sjįlft aš žetta er mjög mikiš varmaflęši. Įhugavert vęri aš reyna aš komast aš žvķ hvort yfirborš sjįvar hefši ekki kólnaš ķ kuldakastinu.

Sjįvarhiti_26des_2012_MyOcean.pngSkošum tvęr "myndir"  frį My Ocean haf- og hafķsstrauma lķkani žvķ sem ašgengilegt er į Brunni Vešurstofunnar.  Žarna eru dregnar inn jafnhitalķnur og hafķs žekur hafsvęšin ķ noršvestri.  Fyrra kortiš sżnir įstand mįla eins og žaš var įšur en hann brast į eša 26. desember.  Rétt er aš geta žess aš yfirboršshiti sjįvar er ekki męldur beinlżnis,  heldur mynda linsur vešurtunglanna yfirboršshita jaršar. Sś ašferš žykir góš, en vitanlega fęst ekki meš henni upplżsingar um įstand mįla undir yfirboršinu.  Žannig er allt eins lķklegt aš kaldi sjórinn į Gręnlandssundi sušur af ķsjašrinum sé ašeins žunnt lag ofan į hlżrri sjó į meira dżpi. 

Nešri myndin er frį 1. janśar eša eftir aš vindur var aš mestu gengin nišur.  Meš samanburši į žessum tveimur  stöšumyndum  meš 6 daga millibili sést aš kortin eru keimlķk. Reyndar mį sjį aš ķsinn hefur heldur rekiš til sušurs og yfir žaš svęši žar sem įrur var kaldur yfirboršssjór.  Hins vegar er kęling sjįvar noršan viš landiš vart merkjanleg.  Meš góšum vilja mį sjį aš belti śti fyrir öllu Noršurlandi žar sem hitinn er +4°hefur mjókkaš og er viš žaš aš slitna ķ sundur vestur af Grķmsey.

Aušvitaš kemur žaš okkur spįnskt fyrir sjónir aš breytingarnar séu ekki meiri eftir allan atganginn og grķšarlegu varmaflęši frį hafi til lofts.  Vissulega kólna yfirboršslögin og žar sem hitinn er litlu hęrri en frostmark sekkur yfirborssjórinn(svo fremi aš hann sé fullsaltur).  Aukin žyngd viš kęlingu veldur djśpsjįvarmyndunninni eins og žessi blöndun er oftast kölluš.  

Sjįvarhiti_1jan_2013_MyOcean.pngÉg hef teiknaš inn örvar sem eiga aš sżna innflęši af söltum hlżsjó meš Irmingerstraumnum fyrir vestan land. Žessi kvķsl Noršuratlantshafsstraumsins (stundum rangnefndur sem Golfstraumur) er öflug og flytur geysilegt magn af varma inn į noršurmiš. Ķ kjarna hans er hiti 5-6°C og streymiš ķ žessu mikla sjįvarfljóti ef svo mętti kalla žaš er aš jafnaši um 1 milljón rśmmetra į sekśndu.  Til samanburšar er allt afrennsli af Ķslandi, allar įr og fljót til sjįvar auk grunnvatns um 4.800 rśmmetrar į sekśndu aš jafnaši yfir įriš. (WaSim vatnalķkan 1961-1990)  Žaš gerir ekki nema um 1/2 prósent af Irmingerstraumnum.

Žaš mį žvķ halda fram meš réttu aš mikiš varmaflęšiš sem varir ķ nokkra daga breytir litlu, žvķ af nęgu sé aš taka į mešan "heiti kraninn" helst opinn.  Hluti rennslisins er sjįlfvirkur ef svo mį segja, eša fęriband sem fęšir noršurhöf ķ staš žess salta sjįvar sem sekkur undan eigin žunga viš kęlingu frį umhverfinu.

En ef sjįvarhiti fellur ekki viš endurtekna slķka atburši eins og viš horfšum į hér undir lok įrsins, meš hvaša hętti nęr sjįvarkuldi žį til landsins ?  Svariš viš žeirri spurningu er kannski ekki einhlżtt, en nįi hafķsinn verulegri śtbreišslu nęr landinu skilur hann eftir viš brįšnun kaldari (og minna saltan) yfirboršssjó.  En Irmingerstraumurinn sjįlfur hverfur žó ekki.  Innstreymiš er enn til stašar en nęr bara ekki til yfirboršsins eša žess hluta sjįvarins sem mótar einmitt vešrįttuna. Vissulega eru lķka sveiflur ķ hafstraumunum, en męlingar hafa žó sżnt fram į žaš aš yfir lengra tķmabil eru žeir eins og Irmingerstraumurinn nokkuš stöšugur hvaš heildarflęši įhręrir.


Helstu vešurminni įrsins 2012

Hvaš var markveršast ķ vešrinu og tķšarfari įrsins 2012 ?

Hér fara į eftir helstu vešurminni įrsins 2012 aš mķnu mati.  Ķtarefni um tķšarfariš (brįšabirgšayfirlit) mį lesa ķ pistli hjį Vešurstofunni hér

Ķ žęttinum; Samfélagiš ķ nęrmynd, į dagskrį rįsar 1 ķ dag er vištal viš mig um sama efni.  Žaš er upptekiš frį žvķ fyrir jól af žvķ aš ég sjįlfur er ekki į landinu.  Žar vantar žvķ vitanlega aš geta um sķšustu og afar višburšarķka daga įrsins. 

 

Mikil snjóžyngsli sunnan og vestanlands ķ janśar

Ķ Reykjavķk var mesti snjór ķ janśar sem komiš hefur ķ einstökum vetrarmįnuši frį žvķ ķ febrśar 2000.  Snjóžungt og erfišar samgöngur voru einkum sunnan- og vestanlands. Ašalleišir lokišust ķtrekaš vegna snjóžyngsla og slķkt hefur ekki gerst t.d. į Hellisheiši frį žvķ 1989.

 

Śrkomusamur vetur og met 

Mįnašarśrkoma ķ Vestmannaeyjum męldist  mjög mikil ķ janśar eša 314 mm (Stórhöfši). Er žaš mįnašarmet frį upphafi męlinga 1921.  Mjög śrkomusamt var fyrstu žrjį mįnuši įrsins, sérstaklega sunnan- og vestanlands.  Ķ Reykjavķk komu ašeins 4 žurrir dagar ķ febrśar og mars.

 

20,5°C žann 29. mars

Ķ miklum hlżindum samfara V-įtt var sett hitamet marsmįnašar į vešurstöš.  20,5°C į Kvķskerjum 29. mars er langhęsti hiti sem męst hefur ķ mars.  Fyrra metiš var 18,8°C.

 

Skörp straumhvörf meš aprķl

Žaš skipti alveg um tķšarfar ķ byrjun aprķl į landinu og ķ staš  stormasamrar vešrįttu meš S- og V-įttum tók viš hęglętistķš og meš žurru vešri.  Ekki var einn einasti alvķtur dagur į Akureyri og žį heldur ekki ķ Reykjavķk. Vķša į landinu var mešalhiti lęgri ķ aprķl en ķ mars og er slķkt fremur óvenjulegt.

 

Krossmessuhretiš ķ maķ

Um mišjan maķ gerši vont N- og NV-hret meš mikilli ofankomu austanlands.  Žannig męldist 30 sm snjódżpt ķ Neskaupstaš aš morgni 15. maķ. Nęturfrost žetta voriš voru žrįlįt, noršanlands langt fram ķ jśnķ og hįši gróšurframvindu.

 

Óvenjužurrt framan af sumrinu – met ķ Stykkishólmi

Žurrkarnir frį žvķ sķšustu vikuna ķ maķ og fram undir lok jślķ žóttu sęta talsveršum tķšindum.  Śrkomuleysiš hįši grassprettu verulega og žó sennilega hvergi eins og į Noršurlandi eystra.  Ķ jśnķ męldist śrkoma ašeins 0,6 mm ķ Stykkishólmi og aldri męlst svo lķtil ķ žeim mįnuši frį upphafi męlinga 1857.

 

Hitabylgjan austanlands ķ įgśst

Noršaustan- og austanlands gerši sjaldséša hitabylgju, a.m.k. ķ seinni tķš, dagana 7. til 11. įgśst.  Hęstur varš hitinn ķ 28.0°C į Eskifirši žann 9. og var žaš jafnframt hęsti hiti įrsins.

 

Afar sólrķkt sumar

Mjög sólrķkt var meira og minna frį žvķ ķ maķ og fram ķ september. Samanlagšar sólskinsstundir hafa į žessum tķmabili aldrei talist fleiri ķ 90 įra sögu sólskinsstundamęlinga.  Žaš į bęši viš um Akureyri og Reykjavķk.  Fyrir mįnušina maķ til įgśst  samsvara męlingar žvķ aš  til jafnašar hafi sólin nįš aš skķna yfir 8 klst. dag hvern ķ Reykjavķk. 

 

Fjįrfellisįhlaupiš 9. til 11. september

Óvenjulega snjóa ķ noršankasti varš noršanlands žetta snemma haustsins dagana 9. til 11. september og fé grófst ķ fönn ķ stórum stķl.  Raflķnur sligušust undan ķsingu og ollu vķštęku rafmagnsleysi og skemmdum.   September žótti fįdęma śrkomusamur ķ Skagafirši og ķ Eyjafirši.

 

Stillt ķ október

Eftir skakvišrasaman september tók viš sérlega hęgvišrasamur október, sį stilltasti ķ įratugi.  Rķkjandi voru  N-įttir og hįr loftžrżstingur meira og minna allan mįnušinn.  Hiti var vķša  undir mešaltalinu 1961-1990, rétt eins og september.

 

Höfšatorgsbylurinn

Einkar slęmt og langvinnt noršanhret sem nįši hįmarki 2. nóvember meš foktjóni.  Vešriš mį kenna viš nżlegt hįhżsi viš Höfšatorg ķ Reykjavķk žar sem vindar feyktu fólki į ferli.

 

Ekki sést annar eins snjór noršanlands ķ nóvember

Óvenju snjóžungt var noršanlands ķ nóvember og muna menn ekki annaš eins svo snemma vetrar.  Alhvķtt var į Akureyri alla daga mįnašarins og er žaš nįnast einsdęmi (lķka 1969).  Eftir žvķ var tekiš aš žrjįr helgar ķ röš var illvišri og meš ófęrš og samgöngutruflunum noršanlands.

 

Sólarhringsśrkomumet ķ Reykjavķk

Aš morgni 29 desember kom ķ ljós aš uppsöfnuš sólarhringsśrkoma ķ Reykjavķk var 70,1 mm.  Hśn féll til aš byrja meš sem snjór, sķšan slydda og aš endingu rigning aš mestu ķ nįnast logni. Žessi mikla śrkoma ķ Höfušborginni kom nokkuš flatt upp į menn ķ ašdraganda NA-įhlaups um landiš noršvestanvert.  Fyrra met var komiš til įra sinna eša 56,7 mm frį 5. mars 1931.

 

NA-įhlaupiš 29. til 30. des.

Mjög slęmt NA-įhlaup gerši um landiš noršvestanvert og noršanlands, žaš versta ķ mörg įr.  Mjög mikil vešurhęš um og yfir 40 m/s į nokkrum stöšum s.s. į Blönduósi.  Mikiš snjóaši, snjóflóš féllu, langvinnar ragmangstruflanir og talsveršar skemmdir uršu į raforkudreifikerfinu į Snęfellsnesi, ķ Dölum og į Vestfjöršum. Miklar samgöngutruflanir žar sem vegir lokušust fram į nżįriš. Žį uršu skemmdir į ķbśšahśsum og śtihśsum einna mestar ķ Reykhólasveit. Sem ber fór uršu ekki slys į fólki ķ illvišrinu.


Óvenjumikil og vķštęk vęšurhęš noršvestantil

Žegar žessi orš eru skrifuš aš kvöldi 29. desember er illvišriš engan veginn gengiš nišur.  Ljóst er žó žegar aš bįlkurinn flokkast meš alverstu NA-illvišrum sķšari įratuga žegar horft er til vešurhęšarinnar.

Lķtum į nokkrar tölur.  Į Klettshįlsi ķ Mślasveit var vindur um tķma um 42 m/s ķ dag.  Sś vešurhęš var ķ įgętu samręmi viš spįgildi sem ég gerši aš umtalsefni ķ gęr į svipušum slóšum.  Rétt noršan viš  Blönduós į stöš Vegageršarinnar nįši vešurhęšin 40 m/s eša rétt tęplega žaš ķ skamma stund.  Hér er eingöngu veriš aš tala um jafnan 10 mķnśtna vind en ekki vindhvišur magnašar upp af fjöllum og ég lęt liggja į milli hluta ķ bili.

Ęšey_vindur_29des_2012.pngĶ Ęšey ķ Ķsafjaršardjśpi er athyglisvert aš sjį aš styrkur vindsins hefur veriš meira og minna ķ allan dag veriš af fįrvišrisstyrk (32,7 m/s) eins og hann er skilgreindur ķ  vindstigakvaršanum.  Lķnuritiš sem hér fylgir meš af vef VĶ sżnir einmitt meš svörtu striki hvar žessi mörk liggja.  Lengst af var vešurhęšin (rauša lķnan) aš dansa viš 40 m/s. Hvišurnar męldust vitanlega meiri.

Ég er ekki viss um aš fólk geri sér almennt grein fyrir žvķ hversu ofbošslega hvass vindur er sem er af žessum styrk og ķ raun meš ólķkindum aš ekki hafi meira lįtiš undan en raun ber vitni žar sem verst hefur veriš um landiš noršvestanvert. 

Manni kemur ķ hug tvö illvišri sem helst gętu veriš til samanburšar.  Fyrst skal telja mannskašavešriš eša  "Heišrśnarvešriš" 4. febrśar 1968.  Ašdragandi žess var nokkur annar, en vissulega NA-illvišri lķkt og nś.  Hitt er 18. janśar 1995, tveimur dögum eftir snjóflóšiš skelfilega ķ Sśšavķk.  Meš einföldum samanburši į vešurkortum mį sjį aš žónokkur lķkindi eru meš žessum tveimur atburšum, žį og nś.  Hęgt er aš bera saman vinmęlingar upp aš vissu marki s.s. ķ Ęšey žar sem vindmęlingar hafa veriš geršar ķ nokkra įratugi. Stöšin į Klettshįlsi kom ekki fyrr en 1999, en  noršar į Žverfjalli ofan Botnsheišar ętti aš vera hęgur vandi aš vera saman vešurhęš 1995 og 2012.  


Ein spįglefsa morgundagsins

Margt mį segja um spįr um komandi óvešur, en ég ętla aš lįta duga aš sżna mešfylgjandi spįkort śr HIRLAM klasanum af Brunni Vešurstofunnar.

HIRLAM_K 28des2012_gildir 29 kl 09.pngŽaš sżnir vind og hita kl. 9 ķ fyrramįliš ķ 850 hPa žrżstifletinum sem į morgun veršur ķ tęplega 1.000 metra hęš.  Vel mį sjį hvaš skilin verša skörp, nokkurn veginn vestan blįu lķnunnar sem teiknuš hefur veriš inn į kortiš.  Vestan žeirra veršur forįttuhvasst af NNA og NA.  Hvert strik ķ vindörvunum er 5 m/s og hįlft žvķ 2,5 m/s.  Flagg er aš sama skapi 25 m/s.  Ég tek eftir žvķ aš į einum staša er tvöfalt flagg eša 50 m/s.  Mig rekur ekki minni til žess aš hafa séš tvöfalda flöggun ķ žessari hęš įšur.  Minni mitt er žó alls ekki óbrigšult. En žessi styrkur er til marks um žį krafta sem leysast śr lęšingi. 

Djśp lęgš viš Austurland (į žessu korti er mišjan noršaustanveršan Vatnajökul) og ašstreymi af hlżju  lofti fyrir austan land gerir žaš aš verkum aš hitastigull frį vestri til austurs veršur grķšarmikill. Einna mestur ķ um 1.000 til 1.500 metra hęš og ķ žeirri hęš er kjarni mesta vindsins.  Žaš er hitamunurinn sem ķ raun knżr įfram vindinn og óvešur af žessari gerš eru flokkuš til lįgrastavešra til ašgreiningar frį meginrastarvešrum žar sem kjarni mesta vindsins er talsvert ofar ķ lofthjśpnum s.s. ķ flestum S- og SV-óvešrum. 

Žetta kröftugur vindur ķ fjalla hęš gerir žaš aš verkum aš hann slęr sér aušveldlega nišur til sjįvarmįls žar sem fjöll trufla streymiš.  Žannig mį ętla aš ef žetta spįkort nęr eftir fari hnśtarnir, ž.e. hvišurnar ķ allt aš 60 m/s į sunnanveršu Snęfellsnesi.  Žį veršur aš hafa ķ huga aš vešurhęšin į kortinu er 10 mķnśtna vindur į mešan hvišurnar eru augnabliksvindur.

Hér hefur ekkert veriš minnst į śrkomu sem žessu mun fylgja, en hśn er alveg sérkapķtuli śt af fyrir sig.  


Nęsta sķša »

Höfundur

Einar Sveinbjörnsson
Einar Sveinbjörnsson
Veðurfræðingur og veðurdellukall. Á þessari síðu verður aðeins fjallað um veður frá ýmsum sjónarhornum.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (25.6.): 0
  • Sl. sólarhring: 10
  • Sl. viku: 50
  • Frį upphafi: 1740103

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 42
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband